Kategorijos / Gamintojai

Prenumeruoti

Galima atšaukti naujienas bet kuriuo metu.

Naujienos ir straipsniai

2013-02-05 Žarnyno veiklos gerinimas

          Žarnynas - labai svarbi mūsų organizmo dalis, kurio gebėjimas iš maisto įsisavinti maisto medžiagas – būtinas dalykas, kad galėtume išgyventi. Su žarnyno sutrikimais susijusios daugybė ligų.

 

Žarnyno veikla

Žarnynas atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų organizme. Žarnyno ertmės bakterijos iki galo suskaido maisto medžiagas, kurios žarnyno sienelėse esančių bakterijų dėka yra pasisavinamos. Taip pat žarnyno sienelėse esančios bakterijos susiurbia vandenį ir svarbiausias mineralines medžiagas – geležį, kalcį, magnį ir kt. Dažnai sunkiai pagydomos mažakraujystės, kalcio stokos priežastys susijusios su virškinimo problemomis. Žarnyne gyvena apie 400-500 rūšių įvairių bakterijų, o viename grame žarnyno turinio rastume 30-40 milijardų bakterijų. Jos susijusios su gyvybiškai svarbių vitaminų, fermentų, hormonų ir kitų būtinų medžiagų gamyba ir pasisavinimu. Pavyzdžiui, žarnyno lazdelė ne tik skaido maistą, bet ir gamina vitaminus В1, В2, B3, В6, B12, K, biotiną, panteno, folio rūgštį ir kt. Sveikas žarnynas geba sunaikinti bet kokį ligos sukėlėją. Jame gaminami vitaminai palaiko normalią imuninės sistemos veiklą.
 

Veiksniai, lemiantys žarnyno sutrikimus

 

Stresas. Išlaikykiti sveiką žarnyną yra gana sunku, nes mūsų gyvenimas kupinas streso, įtampos. Nedrąsūs, jautrūs ir stresui linkę žmonės serga nervinio pobūdžio žarnyno negalavimais, nes žarnynas taip pat jautriai reaguoja į įvairius psichikos dirgiklius, nuotaiką bei gyvenimo būdą. Įtampa, baimė, nerimas ir kitos neigiamos emocijos skatina išsiskirti į kraują streso hormoną – adrenaliną, kuris tiesiogiai veikia žarnyną. Stresas padidina virškinamosios sistemos nervų jautrumą, todėl gali atsirasti skausmų.

Prasta mityba. Dažnai su virškinimo sutrikimo simptomais susiję valgymo sutrikimai – persivalgymas, nereguliari mityba, netinkamas jos dažnis ir pan. Žmonės pernelyg dažnai mėgaujasi rafinuotais, konservuotais daug kartų apdorotu ir ilgai galiojančiu maistu. Kasdieną valgomi produktai, kurie nėra naudingi, pavyzdžiui, batonas, makaronai, blynai, picos ir pan.

 

Per mažai judėjimo. Žarnynas juda tiek, kiek ir visas kūnas. Kai dieną iš dienos sėdime, nejudame, nejuda ir žarnynas. Tuomet pradėti veikti žarnynui būna labai sunku.

Natūralaus tuštinimosi noro nepaisymas. Privalome visada surasti laiko patenkinti natūralius organizmo poreikius.

 

 

Depresija. Depresijos poveikis žarnynui panašus į streso – išsivysto pilvo spazmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
Rūkymas. Rūkymas yra vienas iš rizikos veiksnių, kuris skatina aterosklerozės išsivystymą. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimą. Esant žarnyno arterijų aterosklerozei būdingi 20–30 minučių po valgio atsirandantys pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.
 
Kofeinas. Išgėrus daug kavos gali prasidėti viduriavimas, ypač jei žmogus nepratęs gerti daug kavos.
Alkoholis. Apsinuodijus alkoholiu dažnai viduriuojama. Mes įpratę riebius patiekalus užgerti alkoholiu, o tai labai kenkia mūsų žarnynui 
 Per mažai vandens. Vanduo yra pagrindinė organizmo sudedamoji dalis, be kurio visi vidiniai procesai pradeda strigti. Todėl kasdien privalome išgerti bent 6-8 stiklinės gryno švaraus vandens. 

 

Kaip išlaikyti žarnyną sveiką?

Turime rasti laiko tinkamai pavalgyti. Visų pirma, maistą turime ilgai kramtyti ir vilgyti seilėmis, nes jose yra fermento, skaidančio angliavandenius. Daugelis žmonių nepakankamai ilgai kramto, todėl yra apsunkinamas virškinimas. Taip reikėtų atidžiai rinktis maistą. Jis turėtų būti visavertis. Sveikiausias žarnynui maisto racionas, kai vartojama daug vaisių ir daržovių, alyvų aliejaus bei žuvies. Jei valgote daug raudonosios mėsos – jūs priklausote didžiausios rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu grupei. Pastaruoju metu Vakarų šalyse ypač mėgstamas kaloringas, mažai skaidulų turintis maistas didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Negalima pamiršti gerti daug vandens. Taip pat būtina sportuoti, nes tai skatina žarnyno veiklą, tuomet dažniau tuštinamasi ir dėl to sutrumpėja laikas, kai storojoje žarnoje esančios potencialios kancerogeninės medžiagos liečiasi prie žarnos sienelės. Taip pat būtina vartoti skaidulas.
 

Maistinių skaidulų nauda


Kasdien rekomenduojama suvartoti apie 35g maistinių skaidulų. Dauguma žmonių suvartoja tik pusę reikiamo kiekio - mažai vartojama rupių grūdų produktų, vaisių ir daržovių, dėl ko organizme ima trūkti maistinių skaidulų, sutrinka virškinimas. Jau seniai nustatyta, jog skaidulos normalizuoja žarnyno veiklą, saugo nuo vidurių užkietėjimo, hemarojaus bei padeda apsaugoti storąją žarną nuo vėžinių pakitimų. Maistinės skaidulos didina išmatų tūrį, aktyvina žarnų peristaltiką, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo, trumpina pavojingų cheminių medžiagų - kancerogenų - poveikį žarnų sienelei, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jos turi ir kitų gerų savybių – sujungia tulžies rūgštis žarnyne, mažina angliavandenių rezorbciją – taigi mažina riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje.
 

Naudingi patarimai


* Vos atsikėlę išgerkite stiklinę karšto vandens, nes jis praplaus žarnyną, sušildys ir paruoš darbui.
* 1 - 1,5 val. prieš valgį ir po valgio stenkitės negerti jokių gėrimų.
* Jei dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, gerkite gazuotą mineralinį vandenį, o jei viduriuojate – negazuotą pašildytą mineralinį vandenį.
* Kartais pasidarykite žarnyno valymą. Tam geriausia naudoti lengvą linų sėmenų nuovirą: 2 šaukštus linų sėmenų sumalkite kavamale ir užplikykite 0,5 l verdančio vandens. Pusę išgerkite ryte 30 minučių prieš valgį, kitą pusę – vakare, prieš tai pašildę iki kambario temperatūros. Tokį nuovirą galima vartoti ištisus mėnesius.